Pirmieji ansamblio vadovai – Pranas Stirbys (vadovavo šokėjams) bei Balys Zubrickas (dainininkams). Po jų pasikeitė ne vienas vadovas. Jau 19 metų instrumentinei ir vokalinei grupei vadovauja Rimas Tranauskas, meno vadovė ir choreografė Janina Serapinienė - 33 metus, ansamblio akompaniatorius – Jurgis Žalimas.
J.Serapinienė, paklausta, kaip susikūrė „Bočiai“, pasakojo: „Tais laikais veikė Darbo veteranų klubas. Jo nariai ėmėsi veiklos. Per ansamblio gyvavimo laikotarpį jie ir šoko, ir rengė spektaklius, yra buvęs ir choras, vykdavo šeimininkių maisto gaminimo parodos, mezgimo užsiėmimai“.
Dabar ansamblyje yra 12 porų šokėjų, 10 dainininkių moterų vokaliniame ansamblyje, instrumentinė-vokalinė grupė, kurioje grojama įvairiais instrumentais – akordeonu, armonika, birbyne, dviem smuikais, būgnu. Kai kurie šokėjai kolektyvą lanko net apie 20 metų. J.Serapinienės teigimu, vadovams svarbu, kad kuo mažiau keistųsi nariai, nes kiekvienai dainai ar šokiui išmokti reikia laiko. „Kas ateina į mūsų kolektyvą, nenori išeiti“, - pastebi vadovė.
Pasak J.Serapinienės, „Bočių“ nariai į repeticijas ateina dukart per savaitę, ir ne tik pašokti, dainuoti ar muzikuoti, bet pabendrauti tarpusavyje. Ansambliečiai kartu švenčia ne tik Kalėdas ar Velykas, bet ir gimtadienius, vienas kitam padeda ištikus bėdai.
„Bočiai“ dažnai dalyvauja Europos kultūros festivalyje „Europiada“, vyksta koncertuoti ir į užsienį. Savo pasirodymu džiugino Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Vengrijos, Italijos, Ispanijos, Šveicarijos žiūrovų širdis. „Užsieniečiams mes esame įdomūs – jiems patinka mūsų tautiniai rūbai, gintariniai papuošalai, tad jie negaili po mūsų pasirodymų šiltų aplodismentų“, - atviravo ansamblio choreografė J.Serapinienė.
Choreografė prisiminė ilgamečius „Bočių“ narius, kurie savo darbu prisidėjo prie ansamblio gyvavimo. Dar ne vienas šiltai prisimena buvusią prieš 20 metų ansamblio seniūnę Leontiną Gerybienę, kuri daug jėgų atidavė šiai veiklai. Ji virdavo ir kepdavo gaminius kulinarinio paveldo parodoms, telkė žmones dainuoti ir šokti, stengėsi, kad jiems surengti įdomų laisvalaikį. Tuo metu daug kolektyvų iširo, tad L.Gerybienė yra pavyzdys, kaip vienam galima daug nuveikti kitų labui.
Daug metų „Bočiuose“ šoko ir dainavo Vaclovas Bukys ir Elena Bukienė. Jie iki šiol bendrauja su kolektyvu, padeda rengtis pasirodymams. J.Serapinienė Eleną apibūdino kaip kupiną iniciatyvos ir idėjų moterį. Šokis – neatsiejama gyvenimo dalis ir Valerijonui Vaitkui. Jis net ištremtas į Irkutsko sritį šoko liaudiškus šokius. Ir dabar ansamblyje žvaliai tebešoka. Net savo žmoną Valeriją surado „Bočiuose“. Gyvenimo draugę Ireną šiame ansamblyje sutiko ir Jonas Vytautas Jablonskis. Ilgametis kolektyvo šokėjas ir Stanislovas Dokšas.
R.Tranausko vadovaujamoje instrumentinėje-vokalinėje grupėje šiuo metu branduolį sudaro jo šeimos nariai – dukra Auksė, sūnus Tomas, anūkė Augustė, taip pat kartu groja Nijolė Mikalajūnienė. Vadovas iki šiol gerai prisimena jam reikšmingą datą: „Buvau pakviestas pagroti ansamblio 30-mečio jubiliejuje rugsėjo mėnesį. Ansamblio nariams patikau, tad žiemą jiems ir toliau padėjau groti, o pavasarį tapau vadovu“. Vokalinės grupės nariai nesikeitė jau 15 metų. Pasak R.Tranausko, muzikantų galima rasti, tačiau dauguma norėtų sulaukti už tai atlygio. Jų ansamblis dirba iš idėjos, o ne dėl pinigų.
