Pradiniame etape klubas – skaitykla atliko didelį vaidmenį, įtraukdamas miesto gyventojus į visuomeninį kultūrinį gyvenimą . To meto Palangos kultūros barai daugiausia apsiribodavo dramos ratelio veikla, nors reikėtų paminėti ir nemažą miesto saviveiklininkų koncertą, įvykusį 1940 m. rudenį . 1940 m. rudenį dramos rateliui pradėjo vadovauti A. Žičkus. Tačiau, du mėnesius prieš II–ąjį pasaulinį karą A.Žičkus buvo paskirtas Pagelavos pionierių stovyklos komendantu, o karui prasidėjus į Palangą nebegrįžo. Karas sugriovė Palangos kultūrinių įstaigų (bibliotekos, mokyklos, klubo-skaityklos) pradėtą darbą . Išvadavus Palangą, joje įkuriami kultūros namai mažose, ankštose patalpose, esančiose Vytauto g.1. Darbui trūko patalpų, nebuvo reikalingo inventoriaus, buvo dirbama kartu su klubu- skaitykla, ruošiamos bendros meno saviveiklos priemonės.

Tarybų valdžios metais kultūros namų reikšmė žmonių kultūriniame gyvenime labai išaugo. 1953 m. kultūros namai ir klubas-skaitykla iš senų patalpų persikėlė į truputį didesnes patalpas, esančias Vytauto g. Nr.60 . Tuo metu kultūros namuose jau dirbo 2 etatiniai darbuotojai: direktorius ir meno vadovas. Prie kultūros namų veikė 5 saviveiklos rateliai: kirpimo-siuvimo ir meninio siuvinėjimo, choro, dramos, tautinių šokių ir dailiojo skaitymo. Kultūros namai jau turėjo dalį inventoriaus, reikalingo darbui su žmonėmis: tautinius rūbus, muzikos instrumentus . Direktoriumi tuo laiku dirbo A. Čekatauskas . Palangoje jau veikė kultūros ir poilsio parkas . Prie kultūros namų veikė viena agitbrigada, kuri 1953 m. surengė 4 pasirodymus . Jų metu buvo viešai keliami miesto organizacijų trūkumai, pagiriami miesto darbo pirmūnai. O 1954 m. suruošė net 18 pasirodymų . Stiprėjant kultūros namų materialinei bazei, buvo įsigyta daugiau reikalingo inventoriaus ir muzikos instrumentų. Pradėjo kurtis nauji ansambliai (estradinis, vokalinis), pradėjo darbą ir dūdų orkestras . Daug gaivumo į Palangos kultūrinį gyvenimą įnešė kultūros namų chorų koncertai: medicinos ir švietimo darbuotojų , prekybos ir statybos valdybų . Kultūros namai derino savo darbą su klubu-skaitykla, tačiau nuo 1955 m. pastarasis visiškai įsijungė į kultūros namų veiklą ir dirbo išvien. Todėl 1956 – 1957 m. labai išaugo paskaitų ir masinių priemonių skaičius. Darbo pradžioje buvę populiarūs šokių ir žaidimų vakarai nuo 1954 m. jau neturėjo pagrindinio vaidmens . Jie įsijungia į spektaklių ir koncertų vakarus , kaip sudėtinė dalis. Nuo 1953 iki 1957 m. kultūros namų ir klubo-skaityklos veikla išaugo dvigubai. Prie klubo-skaityklos buvo įkurtas fizkultūrininkų ratelis, davęs gerą pradžią sportiniam darbui. Kadangi pokariniais metais darbas vyko sunkiomis sąlygomis, kultūros namai stengėsi pasikviesti svečių su koncertinėmis programomis. Palangoje kultūriniam gyvenimui vystytis yra specifinės sąlygos: čia poilsiauti atvažiuodavo žymūs atlikėjai, artistai (dar pokario metais), todėl ir kultūrinį darbą organizuoti yra lengviau.

1955 m. kultūros namai gavo nuomojamas patalpas Vytauto g. Nr.94, kurias sudarė 5 kambariai. Vieną kambarį buvo užėmęs klubas-skaitykla, tačiau jo darbas palaipsniui suaugo su kultūros namų darbu. Tais metais sustiprėjo choro, dramos ratelio, liaudies šokių ratelio veikla. Įsigijus daugiau inventoriaus, instrumentų, padidėjo muzikinių ratelių skaičius, veikė styginių ansamblis, dūdų orkestras ir kaimo kapela. 1961 m. susibūrė ir dabartinis pagyvenusių žmonių tautinių šokių ansamblis ,,Bočiai’’. (,,Bočių’’vardas suteiktas 1982 m.). Pirmasis šokių ratelio vadovas buvo Pranas Stirblys, choro vadovas – Boleslovas Zubrickas. Nuo 1978 m. ansamblio vadovė ir baletmeisterė – Janina Serapinienė. 1993 m. instrumentinei ir vokalinei grupei ėmėsi vadovauti Vincentas Rimas Tranauskas. Didelę paramą kultūros namams teikė muzikos mokytojai iš miesto vidurinės mokyklos, o nuo 1958 m. ir vaikų muzikos mokyklos. Mokytojas B. Narmontas dirbo su dainininkais, o E. Adikienė – pradėjo vadovauti kraštotyrininkų rateliui, kuris pastaraisiais metais jau susiformavo į Palangos kraštotyros draugiją su saviveikliniu etnografiniu ansambliu. Šis ansamblis 1974 m. apžiūroje užėmė vieną pirmųjų vietų už vakaronę ,, Ant marių kranto”, Palangos miestely “. Populiarus tapo kultūros namų estradinis orkestras ir ansamblis, jaunimo estradinis orkestras, kaimo kapela, pučiamųjų orkestras – visi šie kolektyvai yra koncertavę per televiziją , dalyvavę respublikinėse dainų šventėse nuo 1965m. (Palangos kultūros namų saviveiklininkai respublikinėse Dainų šventėse dalyvauja tik nuo 1965 m.). Prie kultūros namų veikė ir medicinos - švietimo darbuotojų choras. O per ilgą laiką susiformavo stiprus kultūros namų liaudies šokių kolektyvas (vadovė-mokytoja S. Sakalauskienė), statybos valdybos ansamblis (vadovas-mokytojas B. Narmontas), prekybos valdybos ansamblis, aerouosto, duonos kombinato saviveikliniai kolektyvai. 1974 m. kultūros namuose veikė 16 ratelių, kuriuose dalyvavo 344 žmonės. Aktyviai buvo ruošiamasi dalyvauti 1975 m. respublikinėje dainų šventėje. Per 1974 m. perskaityta 14 paskaitų , kurių klausė1500 dirbančiųjų, pravesta 23 teminiai vakarai – žiūrovų 8255, priemonių vaikams ir paugliams – 8. Vaikų renginiuose dalyvavo 900 žiūrovų. Surengti 44 koncertai ir spektakliai – 12850 žiūrovų. Palangos miesto - kurorto saviveiklininkai, taip pat ir mokyklų meno kolektyvai pasiekė gerų rezultatų saviveiklos kolektyvų apžiūrose. Tai medicinos - švietimo darbuotojų choras (vadovas – J. Samoška). Šiam chorui 1974 m. suteiktas geriausio suaugusiųjų kolektyvo vardas ir I-oji vieta, bei pereinamasis prizas. (Tokių laimėjimų pasiekė ir PVMM akordeonų ansamblis – jau antrus metus iš eilės) .Vienkartinis prizas už geriausią koncertinę veiklą paskirtas S. Sakalauskienės vadovaujamam kultūros namų šokių kolektyvui. Estradinis ansamblis savo grupėje laimėjo III-ją vietą, o kultūros namų mergaičių kvartetas – I-ją vietą. Šokių kolektyvų grupėje kartu su kitais I-ą vietą laimėjusiais kolektyvais yra ir kultūros namų liaudies šokių kolektyvas vadovaujamas S. Sakalauskienės. Nugalėtojais tapo ir vaikų lėlių teatras vadovaujamas E. Miežlaiškienės, taip pat prie kultūros namų veikiantis Palangos kraštotyros draugijos saviveiklinis (etnografinis) ansamblis, vadovaujamas mokytojos pensininkės, kraštotyros-etnografijos muziejaus organizatorės E. Adikienės. Svarbią vietą kultūros namų darbe užėmė ateistinis-auklėjamasis darbas: ,,kova už dvasinį tarybinio žmogaus augimą“, vykdoma įvairiomis ideologinio darbo formomis (paskaitos, agitmeninės brigados pasirodymai, knygų, filmų aptarimai, ,,stebuklų” vakarai, klausimų-atsakymų vakarai. Nuo 1975 m. praktikuojami tematiniai vakarai, rengiamos literatūrinės apžvalgos. Pagrindiniai meno saviveiklos rateliai nuo pat kultūros namų veiklos pradžios yra šie: dramos (vaikų ir suaugusiųjų), šokių kolektyvas, kurį sudaro liaudies šokių ratelis, pramoginių ir klasikinių šokių rateliai, mišrus choras, medicinos-švietimo darbuotojų choras, estradinis ansamblis, dūdų orkestras, kaimo kapela ir vaikų lėlių teatras.

Kultūros namų veikla labai pagyvėjo, persikėlus į naujas patalpas (Vytauto g. Nr.15), kur yra atskiros salės, kabinetai repeticijoms, saviveiklininkų pasirodymams. Ankščiau pastatas buvo vienaaukštis priklausantis tūlam Milašiui. Jį suvalstybinus ir perstačius, buvo pritaikytas kultūros namams. 1975 m. kultūros namuose veikė 17 ratelių su 353 dalyviais, pravesti 177 užsiėmimai. Perskaityta 15 paskaitų – 1630 dalyvių, įvyko 48 koncertai ir spektakliai –12020 žiūrovų. Pravesta 20 teminių vakarų – 76990 žiūrovų , 13 renginių vaikams - 2500 žiūrovų. Tais metais vykusią respublikinę Dainų šventę išvyko Palangos kultūros namų kaimo kapela, moterų choras, liaudies, pramoginių, ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai. 1974 m. ir 1975 m. kultūros namų kolektyvai dažnai koncertuodavo Kretingoje, Šventojoje bei aplinkiniuose kaimuose, kariniuose daliniuose, Palangos poilsio namuose bei sanatorijose. Kultūros namų metodinis kabinetas teikė metodinę medžiagą (natas, šokių aprašymus, dramos kūrinius) miesto mokyklų meno saviveiklos kolektyvams, kitiems mieste veikiantiems rateliams. 1976 m. kultūros namuose veikė 18 meno saviveiklos kolektyvų, kuriuose dalyvavo365 žmonės, 5 meno saviveiklos kolektyvai vaikams ir paaugliams kuriose buvo 70 dalyvių. Per tuos metus perskaityta 12 paskaitų , kurių klausė 1380 žmonių, pravesti 6 teminiai vakarai, kuriuose dalyvavo 2250 žiūrovų. Meno saviveiklos jėgomis suruošti 52 koncertai ir spektakliai. Juos žiūrėjo 24170žiūrovų. Tame skaičiuje vaikams ir paaugliams 27 koncertai ir spektakliai, kuriuos žiūrėjo 5970 žiūrovų. Pravestos 6 teatralizuotos šventės. Jas žiūrėjo 20100 palangiškių ir svečių. 1977 m. kultūros namuose veikė 18 meno saviveiklos ratelių, kuriose dalyvavo 375 žmonės, 4 meno saviveiklos rateliai vaikams su 62 dalyviais. Pravesta 15 teminių vakarų - dalyvavo7700 žiūrovų, 6 teatralizuotos šventės – žiūrėjo 89800 palangiškių ir svečių. Meno saviveiklos jėgomis suruošti 54 koncertai ir spektakliai, kuriuose dalyvavo 11470žiūrovų , perskaityta 19 paskaitų – klausė 2930 žmonių. 1976 – 1977 metais miesto kultūros namų saviveiklininkai pastoviai rengė koncertus kariniuose daliniuose, Šventosios kultūros namuose, Palangos poilsio namuose ir sanatorijose, veikė metodinis kabinetas. 1978 m. kultūros namuose veikė 22 meno saviveiklos rateliai su 653 dalyviais. 3 vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 77 dalyvius . Gerai dirbo vaikų šokių studija (vadovė J. Pleikytė-Serapinienė), vaikų lėlių teatras (vadovė E. Miežlaiškienė). Ypač sustiprėjo pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas R. Petraitis).Buvo pravestos 4 teatralizuotos šventės, kuriose dalyvavo89000 žmonių, perskaityta 19 paskaitų ir pranešimų, įvyko 40 teminių vakarų, disputų, susitikimų, įvairių švenčių minėjimai kuriuose dalyvavo 9400 palangiškių ir svečių. Iš viso tais metais meno saviveiklos jėgomis surengta 200 koncertų , kuriuose apsilankė 12430 žiūrovų ir klausytojų. Meno saviveiklos kolektyvai pastoviai koncertavo poilsio namuose, kariniuose daliniuose, lėlių teatro spektaklius žiūrėjo miesto vaikų darželių auklėtiniai.

1979-ji Tarptautiniai vaikų metai. Jiems pažymėti kultūros namai skyrė nemažai renginių : vaikų rytmečių ir popiečių, lėlių teatro spektaklių, susitikimų, buvo išleisti vaizdinės agitacijos stendai. Suaktyvėjo meno saviveiklos ratelių darbas, gerai dirbo vaikų pučiamųjų instrumentų orkestras, šokių studija. Svarbiausias Tarptautinių vaikų metų akcentas – skulptūros fašistų sunaikintai Palangos pionierių stovyklai atminti atidengimas. Didelį dardą organizuojant šį renginį atliko ir kultūros namų darbuotojai. 1979 m. kultūros namuose veikė 24 kolektyvai, iš jų 20 meno saviveiklos rateliai, kurie jungė 656 dalyvius. Atnaujino veiklą moterų choras (vadovas V. Piparas), I-ją vietą respublikinėje apžiūroje iškovojo pučiamųjų orkestras (vadovas R. Petraitis), III –ą vietą zoninėje apžiūroje – pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas ( vadovė J. Pleikytė- Serapinienė). Perskaityta 21 paskaita, pravesti 58 teminiai vakarai, disputai, susitikimai kuriuose dalyvavo 10390 žmonių, o 5 teatralizuotas šventes ir vaidinimus aplankė 2000 vietinių gyventojų ir svečių. Įvyko 195 koncertai ir spektakliai meno saviveiklos jėgomis, kurių klausėsis ir žiūrėjo29640 žmonių. Įsimintina šventė- pirmojo lietuviško spektaklio ,,Amerika pirtyje’’įvykusio Palangoje, 80–čio minėjimas. Kultūros namų metodinis kabinetas ir toliau teikė pagalbą kurorto klubuose veikiantiems rateliams, jų vadovams, toliau kaupė metodinę literatūrą, pravestų renginių scenarijus, skaidres, foto nuotraukas. 1981 m. Palangos kultūros namai pravedė 10 teatralizuotų švenčių, kuriose dalyvavo 36000 žmonių, perskaitė 20 paskaitų ir pranešimų. Įvyko 79 teminiai vakarai, disputai, susitikimai, įvairių švenčių minėjimai kuriuose dalyvavo 22960 palangiškių ir svečių. Meno saviveiklos jėgomis surengti185 koncertai, kuriuose apsilankė 57250 žiūrovų ir klausytojų. Veikė 22 saviveiklos rateliai su 607 dalyviais. Penki vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 118 dalyvių. Gerai dirbo vaikų šokių studija (vadovė J. Pleikytė – Serapinienė), vaikų lėlių teatras (vadovė E. Miežlaiškienė), vaikų pučiamųjų orkestras (vadovas R. Petraitis). Gana aukštą meninį lygį pasiekė pučiamųjų orkestras (vadovas R. Petraitis). Meno saviveiklos kolektyvai pastoviai koncertavo poilsio namuose miesto visuomenei. Lėlių teatro spektaklius žiūrėjo miesto vaikų darželio auklėtiniai ir mažieji miesto svečiai.

1981 m. Palangoje gimė du renginiai, kurie tapo tradiciniais. Tai žiemos palydų šventė ir Naujųjų metų sutikimas prie eglės, pastatytos jūros tilto papėdėje. Veikė metodinis kabinetas. 1982 m. kultūros namuose veikė 20 meno saviveiklos ratelių, 2 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka, kuriuos lankė 659 žmonių. Suorganizuoti meno saviveiklos jėgomis 197 koncertai, kuriuos aplankė 147684 žmonės. Didelį darbą kultūros namai nuveikė profesinio ir liaudies meno propagandos srityje. Palangoje surengti 225 profesionalių kolektyvų spektakliai ir koncertai, kuriuose lankėsi 172000 žiūrovų. Pravestos 9 teatralizuotos šventės , kuriose dalyvavo 48800 žmonių, perskaitytos 28 paskaitos ir pranešimai, 77 teminiai vakarai, disputai, susitikimai kuriuose dalyvavo 25282 palangiškiai ir poilsiautojai. Penki vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 118 dalyvių. Meno saviveiklos kolektyvai pastoviai koncertavo poilsio namuose, miesto visuomenei. Metodinis kabinetas teikė pagalbą kurorto klubuose veikiantiems rateliams ir jų vadovams, kaupė metodinę literatūrą, pravestų renginių scenarijus. 1982 m. kultūros namuose įsikūrė ,,Country’’ stiliaus ansamblis kuriame dalyvavo dirbantis miesto jaunimas.

1983 m. kultūros namuose veikė 20 meno saviveiklos ratelių, 3 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka, kurie jungė 643 dalyvius. 4 vaikų meno saviveiklos rateliai – 100 dalyvių. Kultūros namų meno saviveiklos kolektyvai aktyviai reiškėsi miesto koncertinėje veikloje. Suorganizuota 190 koncerų meno saviveiklos jėgomis kuriuos aplankė 206900 žiūrovų. Pravestos 8 teatralizuotos šventės kuriose lankėsi 24800 žiūrovų, perskaitytos 28 paskaitos ir pranešimai, 79 teminiai vakarai kuriuose dalyvavo 40565 žiūrovų. Didelis darbas atliktas propaguojant meną. Buvo surengti 224 profesionalių kolektyvų koncertai ir spektakliai kuriuose lankėsi 172900 žmonių. Meno saviveiklos kolektyvai pastoviai koncertuoja miesto visuomenei, poilsiautojams. Organizuojami poilsio vakarai ,, Kam virš 30’’,,Neringos’’poilsio namų klube, kuriuose groja kultūros namų pučiamųjų orkestras. 1983 m. kultūros namuose įkurtas būgnininkų ratelis, kuris ruošiasi maršams – paradams miesto gatvėmis kartu su pučiamųjų orkestru vasaros sezono metu. Kultūros namų metodinis kabinetas teikia metodinę pagalbą miesto klubams, kaupiami pravestų renginių scenarijai.

1984 m. kultūros namuose veikė 20 meno saviveiklos ratelių, 3 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose rateliuose dalyvauja 566 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 146 koncertus miesto gyventojams bei poilsiautojams, kuriuose apsilankė 33060 žiūrovų. Nemažas darbas atliktas propaguojant profesinį ir liaudies meną. Palangoje surengti 182 profesionalių kolektyvų spektakliai ir koncertai, kuriuose lankėsi 162000 žiūrovų. Pravestos 7 teatralizuotos šventės kuriose dalyvavo14000 dalyvių, perskaitytos 27 paskaitos ir pranešimai, 104 teminiai vakarai, disputai, susitikimai kuriuose dalyvavo 192680 žmonių. Keturi vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 100 dalyvių. Meno saviveiklos kolektyvai pastoviai koncertuoja miesto gyventojams ir poilsiautojams, įtemtai ruošiasi respublikinei dainų šventei. Kultūros namų metodinis kabinetas teikia pagalbą poilsiniams klubams, kaupia metodinę literatūrą ir pravestų renginių scenarijus.

1985 m. kultūros namuose veikė19 meno saviveiklos ratelių, 3 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose rateliuose rateliuose dalyvauja 732 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 156 koncertus miesto gyventojams bei poilsiautojams, kuriuose apsilankė 37820 žiūrovų. Propaguojant profesinį ir liaudies meną surengti 188 profesionalių kolektyvų spektakliai ir koncertai, kuriuose lankėsi 164000 žiūrovų. Pravestos 7 teatralizuotos šventės, kuriose dalyvavo 12800 žiūrovų, perskaitytos 28 paskaitos ir pranešimai, 93 teminiai vakarai, disputai, susitikimai , kuriuose dalyvavo 119688 žmonės. Keruri vaikų meno saviveiklos rateliai jungia 100 dalyvių. Meno saviveiklos kolektyvai pastoviai konceravo miesto gyventojams ir poilsiautojams. Septyni kolektyvai dalyvavo jubiliejinėje Dainų šventėje. Veikė metodinis kabinetas ir teikė pagalbą poilsiniams klubams, kaupė metodinę literarūrą, pravestų renginių scenarijus.

1986 m. kultūros namų kolektyvas kritiškai pažvelgęs į savo darbus, ėmėsi ieškoti būdų kokiomis kryptimis dirbti , kad miesto darbo žmonės geriau panaudotų dvasines ir materialines vertybes, aktyviau kurtu, tikslingai praleistu laisvalakį, gyventu sveiką gyvenimą. Tuo metu veikė 17 meno saviveiklos ratelių, 4 klubai pagal poreikius, viena diskoteka. Visuose šiuose rateliuose dalyvavo 632 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 169 koncertus miesto gyventojams bei poilsiautojams, kuriuose apsilankė 41628 žiūrovai. Perskaitytos 32 paskaitos ir pranešimai, 132 teminiai vakarai, susitikimai, kuriuose dalyvavo 160908 žmonės. Šeši vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 103 dalyvius. Meno saviveiklos kolektyvai sėkmingai pasirodė respublikiniuose konkursuose. Estradinis ansamblis vadovaujamas St.Telšinsko, konkurse ,,Žemaitijos taurė”užėmė 3-ją vietą , lėlių ,,Molinuko teatras’’ vadovaujamas E. Miežlaiškienės, respublikiniame konkurse užėmė 3-ją vietą. ,,Sidabrinių balsų’’ konkurse atžymėtas vyrų kvartetas vadovaujamas V. Piparo. Kultūros namų metodinis kabinetas toliau kaupia ir saugo materialinį ir dvasinį kultūros palikimą , aktyviai propaguoja tarybinės kultūros pasiekimus, ugdo gėrį, gėrį, didina meno vaidmenį komunistiškai auklėjant visuomenę. 1988 m. kultūros namai siekė kuo geriau organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, švęsti profesines šventes, propaguoti tautinę kultūrą ir meną. Kultūros namuose veikė 12 meno saviveiklos ratelių, 5 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose kolektyvuose dalyvavo 553 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 108 koncertus ir spektaklius miesto gyventojams ir poilsiautojams, kuriuose apsilankė 24940 žiūrovų. Surengti 44 teminiai vakarai, kuriuose dalyvavo 3160 žmonių. Kultūros namų specialistai teikė metodinę pagalbą miesto įstaigoms ir organizacijoms.

1989 m. pagrindiniai kultūros namų uždaviniai buvo organizuoti bendravimą laisvalaikiu, ugdyti asmenybės dvasinę kultūrą, tautinę savimonę, organizuoti kultūringą poilsį. Siekė, kad kultūros namai būtų tautos kultūros atgaivinimo ir puoselėjimo, kūrybos, bendravimo vieta. Kultūros namuose veikė 12 meno saviveiklos ratelių, 4 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuse kolektyvuose dalyvavo 460 žmonių. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 52 koncertus ir spektaklius miesto gyventojams ir poilsiautojams, kuriuose apsilankė 15264 žiūrovai. Surengta 30 teminių vakarų, kuriuose dalyvavo 5120 žmonių. Kultūros namų specialistai teikė metodinę pagalbą miesto įstaigoms ir organizacijoms.

1990 m. pagrindiniai kultūros namų uždaviniai buvo organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, ugdyti asmenybės dvasinę kultūrą, tautinę savimonę, organizuoti kultūringą poilsį. Dirbti taip, kad kultūros namai būtų tautos kultūros atgaivinimo ir puoselėjimo, kūrybos ir bendravimo vieta. Kultūros namuose veikė 10 meno saviveiklos ratelių, 4 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose kolektyvuose dalyvavo 410 žmonių. Kultūros namai suorganizavo 518 renginių, iš jų 471 mokamą. Suorganizuoti 3 profesionalių atlikėjų koncertai. Dirbo 4 kūrybiniai darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu, apmokami iš biudžeto.

1991 m. kultūros namai juridiniu, organizaciniu ir ekonominiu požiūriu buvo savarankiška įstaiga, turėjo savarankišką biudžetą, sąskaitas valstybiniame banke ir antspaudą. Šį savarankiškumą kultūros namai įsigijo 1990 m. rugpjūčio mėnesį. Pagrindiniai kultūros darbuotojų tikslai ir uždaviniai buvo organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, ugdyti asmenybės dvasinę kultūrą, tautinę savimonę, organizuoti kultūringą poilsį. Siekti, kad kultūros namai taptu tautos kultūros atgaivinimo ir puoselėjimo, kūrybos, bendravimo vieta. Tuo metu dirbo 11 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir vienas su specialiuoju viduriniu išsilavinimu. Veikė 6 mėgėjų meno kolektyvai, 2 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Šiuose kolektyvuose dalyvavo 230 žmonių. Suorganizuota 510 renginių, iš jų- 412 mokamų.

1992 m. kultūros namai tęsė 1991metais pradėtus darbus, toliau dirbo tie patys darbuotojai. Veikė 6 mėgėjų meno kolektyvai, 2 klubai pagal pomėgius. Šiuose kolektyvuose dalyvavo 230 žmonių. Suorganizuota 510 renginių, iš jų- 412 mokamų. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr.107 iš 1993-05-07 ,,Dėl Palangos miesto Kultūros namų ir Šventosios kultūros namų reorganizacijos’’, Palangos kultūros namai ir Šventosios kultūros namai nuo 1993-09-01 buvo reorganizuoti į Palangos kultūros centrą.

Pagrindiniai 1993-1994 m. kultūros centro uždaviniai buvo organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, ugdyti asmenybės dvasinę kultūrą, organizuoti kultūringą poilsį. Siekti, kad kultūros centras būtų tautos kultūros atgaivinimo ir puoselėjimo, kūrybos,bendravimo vieta. Kultūros centre veikė 6 meno mėgėjų kolektyvai, kuriuose dalyvavo 220 žmonių, suorganizuota 210 renginių. Dirbo 14 kūrybinių darbuotojų, iš jų 12 su aukštuoju išsilavinimu ir 2 su spec. viduriniu. Per 1993-1994 metus pasikeitė keturi direktoriai. 1995 m. kultūros centrui pradėjo vadovauti V. Piparas, jau kelis kartus prieš reorganizaciją buvęs kultūros namų direktoriumi. Palangos m. kultūros centras 1995 metais orientavosi į žmonių dvasinės kultūros puoselėjimą, miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, kultūringą poilsio organizavimą. Siekė, kad kultūros centras būtų žmonių bendravimo vieta. Kultūros centro balanse buvo 6 objektai. Tai: Palangos šokių aikštelė, Parodų paviljonas, ,,Anapilis’’(120 vietų salė), Kurhauzas (200 vietų salė), Šventosios estrada ir Šventosios kultūros klubas (200 vietų salė). Kultūros centre veikė 11 meno mėgėjų kolektyvų su 177 dalyviais. Suorganizuoti 188 renginiai. Dirbo 29 darbuotojai: iš jų 12 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir 5 kūrybiniai darbuotojai su aukštesniuoju išsilavinimu.

1996 m. Palangos kultūros centras tęsė 1995 metais pradėtus darbus. Organizacijos balanse išliko tie patys pastatai. Veikė 9 mėgėjų kolektyvai su 159 dalyviais. Suorganizuota 131 koncertų ir spektaklių, 168 valstybinių švenčių minėjimai, kalendorinės šventės, žymių datų minėjimai, pramoginiai ir kiti renginiai. Dirbo 37 darbuotojai: iš jų 12 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir 5 kūrybiniai darbuotojai su aukštesniuoju išsilavinimu. 1997 m. Palangos kultūros centras toliau tęsė pradėtus darbus organizuojant miesto gyventojų ir poilsiautojų kultūringą laisvalaikį ir užimtumą. Veikė 10 mėgėjų kolektyvų su 180 dalyviais. Suorganizuota 127 koncertai ir spektakliai, 53 valstybinių švenčių minėjimai, 143 pramoginiai renginiai. Dirbo 30 darbuotojų: iš jų 12 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir 3 kūrybiniai darbuotojai su aukštesniuoju išsilavinimu. Kultūros centro balanse buvo buvo 8 objektai: Palangos šokių aikštelė, parodų paviljonas, ,,Anapilis’’, Kurhauzas, knygynas, Šventosios vasaros estrada, Šventosios kultūros klubas ir ,,Eldijos’’ kino teatro pastatas.

1998 m. Palangos miesto kultūros centras skyrė ypatingą dėmesį miesto meno mėgėjų kolektyvų klubinei veiklai vystyti. Siekdamas formuoti ir propaguoti Palangos kurorto įvaizdį kartu su Kultūros skyriumi organizavo keletą respublikinio lygio pramoginių renginių. Tenkindamas miesto žmonių poreikius kultūros centras rengė kalendorines ir valstybines šventes. Kultūros centro balanse metų pradžioje buvo 8 objektai: Palangos šokių aikštelė, parodų paviljonas, ,,Anapilis’’, Kurhauzas, knygynas, Šventosios vasaros estrada, ,,Eldijos’’ kino teatras ir Šventosios kultūros klubas. Kultūrinę veiklą centras vykdė Šventosios kultūros klube, ,,Anapilyje’’ir Kurhauze. Centro nuomininkai kultūrinę veiklą vykdė parodų paviljone, Šventosios vasaros estradoje. Kiti pastatai kultūrinei veiklai buvo nenaudojami. Metų pabaigoje Šventosios kultūros klubas grąžintas ankstesniajam savininkui.

1998 m. pasikeitė kultūros centro vadovybė. Atėjo jaunas direktorius – Saulius Vaičiulis. Metų pabaigoje savo veiklą nutraukė vienas mėgėjų kolektyvas, tačiau jo vietoje sukurtas naujas. 1999 m. Palangos kultūros centras reorganizuotas į dvi savarankišką juridinį statusą turinčias kultūros įstaigas: Palangos kultūros centrą ir Šventosios kultūros centrą. Šiuo metu Šventosios kultūros centrui vadovauja Rima Beniušienė. Centre veikia 2 moterų vokaliniai ansambliai ir 1 mišrus vaikų kolektyvas. Šiuo metu Palangos kultūros centrui vadovauja Nerijus Stasiulis. Centre veikia ,,Grubusis” teatras, folkloro ansamblis ,,Mėguva”, pagyvenusiųjų tautinių šokių ansamblis ,,Bočiai”, vidutinio amžiaus žmonių tautinių šokių ansamblis, moterų choras, vyrų choras ,,Naglis”, vyrų vokalinis kvartetas ,,Fontanas”, vyrų vokalinis ansamblis „Pajūrietis“. Po 8 metų pertraukos 2000 m. vadovaujamas Vyganto Rekašiaus savo veiklą atnaujino legendinis Palangos orkestras, kuris 2003 m. šventė savo 50 – metį. Orkestras per šį laikotarpį pasiekė įvairiausių laimėjimu Lietuvos ir užsienio festivaliuose, 2003 m. organizavo tarptautinį pučiamųjų muzikos festivalį „Pajūrio dūdos“, jau ketvirtą vasaros sezoną kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį Palangos svečiams dovanoja orkestro paradus miesto gatvėmis ir koncertus Botanikos parko Rotondoje. 2001 m. Palangos orkestras apdovanotas ,,Aukso paukštės’’ nominacija . (2001-2006 m. istorija šiuo metu rašoma)

PALANGOS ,, G R U B U S I S “ TEATRAS Palangos ,,Grubųjį’’ teatrą 1993 metais, pasinaudodamas anglų režisieriaus-eksperimentatoriaus Peter Brook viena iš teatro sampratų, bei padedant tuometinei kultūros centro vadovei Danutei Mukienei, įkūrė Virginijus Milinis. Teatras savo kūrybines galias išbandė statydamas skirtingiausio žanro, epochų ir autorių kūrinius. Režisierius šitaip elgiasi sąmoningai, norėdamas išvengti sceninių štampų ir nesuformuoti aktorių amplua. Kokiai nors vienai krypčiai teatrą sunku priskirti. Viename spektaklyje (priklausomai nuo žanro) išryškėja vienoks jo bruožas, kitame - kitoks. Artimiausias šiam kolektyvui – farsas, satyra, komedija. Palangos ,,Grubiojo’’teatro sukurti spektakliai : 1. M.Fermo ,,Vienoje šeimoje’’( pagal ,,Durys pyška!’’), režisierius V.Milinis. 2. H.Zudermanas ,,Jonas ir Erdmė’’, režisierius V.Milinis. 3. N.Gogolis ,,Vedybos’’, režisierius V.Milinis. 4. K.Ostrauskas ,,Gyveno senelis ir senelė’’, režisierius R.Skersis. 5. K.Saja ,,Maniakas’’, režisierius V.Milinis. 6. V.Lansbergis-Žemkalnis ,,Uošvė į namus- tylos nebus’’, režisierius V.Milinis. 7. P.Tiurini ,,Žiurkių medžioklė’’, režisierė V.Norvaišytė. 8. V.Milinis ,,Vaidiname Valančių’’, režisierius V.Milinis. A.Škėma ,,Kalėdų vaizdelis’’, režisierius V.Milinis. A.Rūkas ,,Bubulis ir Dundulis”, režisierius V.Milinis. Dalyvauta : ,,Atspindžiai’’ (kasmet). 1996 metais baigiamojoje ,,Atspindžių’’šventėje Lietuvos nacionaliniame teatre su N.Gogolio ,,Vedybomis’’. ,,Nougne graži Žemaitėjė’’ Telšiuose. Komedijų festivalyje ,,Cha…cha…’’ Telšiuose. ,, Vėinė jouka’’ Kretingoje. Tarptautiniame festivalyje ,,Aidas- 97; 99; 2001’’ Jonavoje. ,,Lietuva juokiasi -96’’ Vilniuje. ,,Kaukutis - 98’’ Kretingoje. Klaipėdos universiteto penkmečiui skirtoje šventėje, B.Sruogos 100 -mečio renginiuose. ,,Kauno rampa -97; 2002’’. Žemiečių šventėje Naujamiestyje (režisieriaus gimtinėje). Nuo 1995 metais teatras ėmėsi organizuoti tradicinius Palangos mėgėjų teatrų festivalius ,,Saulės takas’’(iki to laiko tuo rūpinosi Lietuvos liaudies kultūros centras). 2001 metais Palangos ,, Grubusis’’teatras apdovanotas ,,Aukso paukštės’’ nominacija kaip geriausias metų teatras už spektaklį ,,Vaidiname Valančių’’.

PALANGOS KULTŪROS CENTRO VYRŲ VOKALINIS ANSAMBLIS “PAJŪRIETIS“ Kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis susikūrė 2000 metų pabaigoje ir jau 2 metus dirba visuomeniniais pagrindais. Ansamblyje dainuoja 12 įvairų muzikinį išsilavinimą turintys vyrai. Jiems vadovauja Vilis Piparas, koncertmeisterė - Neringa Gricienė. Pirmą kartą koncertuota kultūros centro rengiamame 2000 metų kalėdiniame vakare Palangoje ,,Anapilyje”,o vėliau surengti 9 koncertai Telšiuose, Šilalėje, Kretingoje, Vilniaus rotušėje. Ansamblio vyrai repeticijoms sugaišo maždaug 140 valandų. Vyrų amžiaus suma - 564 metai, vidurkis – 51 metai. Dalyvauta: 2001 m. kovo mėnesį respublikiniame vokalinių ansmblių konkurse Telšiuose,,Sidabriniai balsai - 2001’’ 2-me ture laimėjo I-o laipsnio diplomą . 2001 m. birželio mėnesį 3-me ture Vilniaus rotušėje ansambliui buvo suteiktas III -o laipsnio laureato vardas . 2001 m. balandžio mėnesį konkurse Šilalėje ,,Šilų aidai – 2001’’ įteiktas padėkos raštas . Dalyvavo Palangoje rengiant kompozitoriaus A.Raudonikio kūrybos vakarą . Vokalinis ansamblis turi potencialias galimybes tobulėti, kelti meninį lygį, plėsti repertuarą. Ansamblio tikslai yra propaguoti lietuvių liaudies, lietuvių ir užsienio kompozitorių vokalinę muziką, dalyvauti vokalinių kolektyvų konkursuose, rengti solinius kolektyvo koncertus.

VYRŲ VOKALINIS KVARTETAS ,, FONTANAS’’ Palangos kultūros centro vyrų vokalinis kvartetas ,,Fontanas’’įkurtas 1998 metais.Pirmasis koncertas įvyko 1999 metų sausio mėnesį Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Per visą gyvavimo laikotarpį surengta 79 koncertai Palangoje, Šventojoje, Klaipėdoje,Vilniuje, Ukmergėje, Plungės rajone, Šilalėje,Girkaliuose, Kretingalėje, Kretingoje. Kvartete dainuoja 4 chorvedžiai su aukštuoju išsilavinimu: Vilis Piparas, Stasys Stončius, Rimgaudas Juozapavičius ir Rimas Pupelis. Jiems vadovauja Vilis Piparas, koncertmeisterė Neringa Gricienė. Dalyvauta: 2000 m. gruodžio mėnesį Ukmergėje vykusiame Tarptautiniame saviveiklinių kamerinių ir vokalinių ansamblių šventėje – konkurse ,,Šventosios gaida - 2000’’ kvartetas apdovanotas diplomu už geriausią lietuvių kompozitoriaus vokalinio kūrinio atlikimą. 2001 m. gruodžio mėnesį Šilalėje vykusioje šventėje – konkure ,,Šilų aidai - 2001’’ užėmė I-mą vietą kamerinių ansamblių kategorijoje ir tapo absoliučiu konkurso nugalėtoju. 2001 m. kovo mėnesį konkurse ,,Sidabriniai balsai - 2001’’ Kretingoje 2-me ture įteiktas I-mo laipsnio diplomas. 2001 m. birželio mėnesį Vilniaus rotušėje vykusiame konkurse ,,Sidabriniai balsai - 2001’’ 3-me ture kvartetui suteiktas II-o laipsnio laureato vardas ir teisė dalyvauti 2002 m. geriausio kamerinio ansamblio nominacijoje. 2001 m. gruodžio mėnesį Ukmergėje konkurse ,,Šventosios gaida – 2001’’ pelnytas žiūrovų simpatijų prizas. 2001m. birželio mėnesį kvartetas, pasitelkęs kitus meno kolektyvus, surengė kompozitoriaus A. Raudonikio kūrybos vakarą ,,Palangos žuvėdros’’ sanatorijoje. 2003 metais įvyks 100 -sis kvarteto ,,Fontanas’’ koncertas. Kolektyvo repertuare - harmonizuotos lietuvių liaudies, lietuvių ir užsienio kompozitorių dainos, klasika. ,,Fontano’’kredo - nenumaldomai tobulėti. 2003 metais kvartetas apdovanotas ,,Aukso paukštės’’ nominacija kaip geriausias metų kamerinis ansamblis.

PALANGOS KULTŪROS CENTRO VYRŲ CHORAS ,, NAGLIS’’ ,,Pjaun broliukai’’, ,,Šėriau žirgelį’’, ,,Žveng žirgelis lankoj’’, ,,Gromatėlę parašiau’’- tai vis dainos , skambančios kiekvievo lietuvio širdyje. Su šiomis dainomis 1981 metais kovo 3 dieną gydytojo Edvardo Skritulsko paraginti susirinko 13 vyrų. Jie troško dainuoti, puoselėti lietuvišką kultūrą. Lietuviškas, vis rečiau jaunimo dainuojamas , dainas chorui pritaikė ir dainininkus ruošė pirmasis choro vadovas Arvydas Krisiukėnas. Dainuojančių vyrų būrys vis didėjo. Nedrąsiai, pamažu choristai užkariavo klausytojų širdis Palangoje, o taip pat šalies miestuose ir miesteliuose. Nuo 1985 metų choras pastoviai dalyvauja respublikinėse dainų šventėse. 1985 metų rudenį chorui vadovauti pakviestas Aloyzas Žilys. Su koncertinėmis programomis aplankomi šalies miestai, miesteliai. Pabuvota Bulgarijoje. 1993 metais kolektyvas tampa Lietuvos Šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės Palangos miesto kultūros centro vyrų choru. Šį kūrybinį laikotarpį apvainikuoja koncertinė kelionė į amžinąjį miestą – Romą. Vatikane aplankomas Šventasis tėvas Jonas Paulius II-asis. Nuo 1997 metais kolektyvui pradeda vadovauti Edmundas Jucevičius. Jam aktyviai padeda Vilis Piparas, kuris chore užima chormeisterio pareigas. Choras aktyviai koncertuoja respublikiniuose Šaulių sąjungos organizuojamuose konkursuose – apžiūrose, šventiniuose renginiuose, minėjimuose. 1998 metais Šaulių saviveiklinio meno ir kūrybinių darbų apžiūroje – konkurse ,,Sukruskime Šauliai’’ Klaipėdos zonoje laimi I-ą vietą. Finaliniame ture III–ą vietą. 1999 metais zoninėje atrankoje užima I-ą vietą. Finaliniame ture ,,Lai skamba šventinė daina’’ - III–ą vietą. 2000 metais Ukmergėje festivalyje ,,Šventosios gaida’’ kolektyvas apdovanojamas II vietos diplomu. Choras užmezgė gražią draugystę su Pakruojo kultūros namų mišriu choru, Ukmergės moterų ansambliu ,,Cantilena’’, Plungės raj. Žlibinų moterų choru, VRM vyrų choru ,,Sakalas’’, Karininkų ramovės vyrų choru ,,Aidas’’. Kolektyvai pastoviai keičiasi koncertinėmis programomis, rengia koncertinius turus, vakarones. Jau kelintus metus dalyvaujama VRM choro ,,Sakalas’’ organizuojamame festivalyje Vilniuje ,,Dainuokime’’. Choras aktyviai palaiko užsimezgusią draugystę su vaikų našlaičių fondu ,,Klotilda’’. Ne kartą šio fondo kvietimu svečiuotasi Pakruojo vaikų namuose, Vilniaus Santariškių ligoninėje, aplankyti senelių namai, įkalinimo įstaigos Vilniuje, Panevėžyje. Choras dalyvavo ir šventiniame fondo ,,Klotilda’’jubiliejiniame10-čio koncerte VNOB teatre 2002 metais lapkričio 5 dieną. Nuo 1999 metų Palangoje organizuojama ,,Lygių balsų chorų šventė’’.Tai moterų ir vyrų chorų idėja. Šventė – festivalis, kuris pamažu plėtėsi ir tebesiplečia, tapo ryškiu akcentu vasaros sezono atidarymo metu. Susirenka kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Plungės raj., Gargždų, Palangos. Festivalis kasmet pasipuošia naujais akcentai. Tai naujas renginys Palangos kultūriniame gyvenime, kuris atviras naujoms mintims, naujiems ieškojimams. Festivalis – šventė tampa žinomas ir laukiamas dainos mylėtojams. Šiuo metu kolektyve dainuoja 25 vyrai.

PALANGOS KULTŪROS CENTRO VIDUTINIO AMŽIAUS TAUTINIŲ ŠOKIŲ KOLEKTYVAS Šokių kolektyvas susibūrė 1996 metų rudenį. Kolektyvo įkūrėja ir vadovė – Janina Serapinienė, instrumentinės grupės vadovas – Rimas Tranauskas. 1997 metais, vasario 6 dieną, Palangoje, ,,Anapilio’’salėje įvyko pirmasis koncertas. Kolektyvas pasirodė klubuose, rengė programas darželiuose, dalyvavo miesto renginiuose ,,Palangiškių šventė’’, ,,Vasaros šventė’’, dalyvavo kalendorinių švenčių programose : ,,Trijų Karalių šventė’’, ,,Velykų balius’’, ,,Adventą pasitinkant’’. Kolektyvas draugauja su Kaišiadorių laisvalaikio centro ansambliu ,,Savingė’’, Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos vyresniųjų žmonių šokių kolektyvu ,,Juknaičiai’’. 1998 metais dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje ir Europos folkloro festivalyje Prancūzijoje Reinne mieste.

PALANGOS KULTŪROS CENTRO PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ TAUTINIŲ ŠOKIŲ ANSAMBLIS ,,BOČIAI’’ Kolektyvas susibūrė 1961 metais. Pirmasis šokių ratelio vadovas – Pranas Stirblys, choro vadovas – Boleslovas Zubrickas. Pensininkus tuo metu vienijo darbo veteranų klubas ir jame veikė pagyvenusių žmonių šokių ratelis, mišrus choras, etnografinis ansamblis, mėgėjų teatras. Nenutrūkstamai visus tuos metus veikęs šokių ratelis, 1982 metais išaugo į liaudies kolektyvą ,,Bočiai’’, vėliau į pagyvenusių žmonių tautinių šokių ansamblį ,,Bočiai’’. Nuo 1978 metų ansamblio vadovė ir baletmeisterė – Janina Serapinienė. 1993 metais instrumentinei ir vokalinei grupei ėmėsi vadovauti Rimas Tranauskas Per 40 gyvavimo metų ansamblis surengė daug koncertų Lietuvoje, pasirodė televizijoje. Nuo 1965 metų ansamblio šokėjų grupė dalyvavo visose respublikinėse Dainų ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse. 1997 metais dalyvavo surengtame Europos folkloro festivalyje Šveicarijoje, 2000 – Danijoje ir 2002 – Belgijoje. Koncertuota Baltarusijoje, Moldovoje, Vengrijoje, Čekijoje, Švedijoje. ,,Bočiai’’yra užmezgę kultūrinius ryšius su Latvijos Liepojos miesto ir Rusijos Gvardeisko apskrities lietuvių bendruomenėmis. Jau dešimtmetį tęsiasi draugystė su Vokietijos Rheine miesto šokių kolektyvu. Šiuo metu ,,Bočių’’ansamblyje yra 20 šokėjų, 10 vokalinio moterų ansamblio dainininkių, 7 instrumentinės grupės muzikantai.

PALANGOS KULTŪROS CENTRO FOLKLORO ANSAMBLIS ,,MĖGUVA’’ Mėguva – taip vadinosi istorinė kuršių žemė, kuriai priklausė ir Palanga. Ansamblis ,,Mėguva’’susibūrė 1988 metais. Vadovė – Zita Baniulaitytė. Instrumentinę grupę sudaro trys smuikai, bandonija, armonika, basedla, būgnas ir lumzdelis. Grupės vadovė - Diana Šeduikienė. ,,Mėguvoje’’dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės. Ansamblio siela – vyresnieji, kurių dainas, šokius, muzikavimą ir patyrimą perima jaunesni ir jų vaikai. Ansamblio repertuaras paimtas iš surinktų Palangos apylinkėse fondų ir rinkinių. Tai vienbalsės vietinių šventojiškių, Klaipėdos krašto, daugiabalsės žemaičių dainos, rateliai, žaidimai, šokiai, instrumentinė muzika. Ansamblis domisi ir kitų regionų folkloru. Buvo paruošta daug teminių programų, susietų su Palangos krašto istorija, papročiais. Kolektyvas sėkmingai koncertuoja ne viename Lietuvos mieste ir kaime, dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose ir įvairiose šventėse Lietuvoje, filmavosi televizijoje ir darė radijo įrašus. Taip pat teko atstovauti Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje. Kolektyvas neapsiriboja vien koncertine veikla. Ansambliečiai patys organizuoja didesnes ar mažesnes šventes. Svarbiausia – Jurginės. Čia susirenka folkloro ansambliai iš visos Lietuvos. Pagrindinis mėguviškių tikslas – tradicijų tęsimas. Liaudies kūrybos, papročių taikymas šeimos ir kalendorinėse šventėse, dainavimas ir grojimas liaudies muzikos instrumentais šeimoje, turbūt, yra rimčiausi veiksniai, skatinantys gilintis į folklorą, palaikantys kolektyvo gyvybingumą. 2000 metais ansamblis ,,Mėguva’’ apdovanotas ,,Aukso paukštės’’ nominacija kaip geriausias 1999 metų folkloro ansamblis.

PALANGOS KULTŪROS CENTRO MOTERŲ ANSAMBLIS „GUBOJA“ Palangos kultūros centro moterų choras įkurtas 1975 metais. Pirmasis vadovas Jonas Samoška chorui vadovavo iki 1979 metų. Nuo 1979 metų iki 1989 metų chorui vadovavo Vilis Piparas. 1989 metais moterų chorui pradėjo vadovauti dabartinis choro vadovas Rimgaudas Juozapavičius. 2002 metais kovo mėnesį kolektyvas atšventė meninės veiklos 25-metį. Dalyvauta : Klaipėdos miesto chorinės bendrijos ,,Aukuras’’renginiuose. Šilalėje vykstančiuose festivaliuose ,,Šilų aidai’’. Ukmergėje - ,,Šventosios gaida’’. 1997 metais choro grupė (vokalinis ansamblis) dalyvavo ,,Sidabrinių balsų’’konkurse, kur 2-jame ture iškovojo II-ą vietą. Nuo 1999 metų moterų choras su vyrų choru ,,Naglis’’ kasmet organizuoja lygių balsų chorų festivalį. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse 2002 metais Palangos kultūros centro moterų choras pelnė II-ojo laipsnio diplomą. Šiuo metu chore yra 25 dainininkės.